Sapnas, Sąmoningas Sapnas, Tikrovė: Kaip Valdyti Realybę Abejose Sąmonės Pusėse?

Photo by Trey Ratcliff
Large

Ne, tai nebus dar vienas pseudofilosofinis pasamprotavimas, kad “gyvenimas – tai sapnas”. Arba scena. Arba teatras.

Nes šio straipsnio tikslas – pasidalinti labai praktiškomis įžvalgomis, kurios visai neseniai “stuktelėjo” man po daugiau nei 10 metų nuo to karto, kai pradėjau praktikuoti sąmoningą sapnavimą.

Ir visai nesvarbu ar Tu praktikuoji sąmoningą sapnavimą jau kelis šimtmečius ar tik dabar pirmą kartą išgirdai apie tai.

Svarbu yra tai, kad įžvalgas, kurias rasi straipsnio eigoje, Tu galėsi iš karto pritaikyti savo gyvenime – tam, kad greičiau ir lengviau transformuotum savo pasaulį taip, kaip to reikalauja Tavo vaizduotė, širdis ir dvasia.

Jei tik norėsi.

SAPNAS.

Jis tiesiog vyksta. Nesąmoningai. Neišvengiamai. Ir kasdien.

Po darbo dienos Tu nuvairuoji save į lovą, paguldai ir užkloji; Tavo akys pagaliau vėl užsimerkia, Tavo kūną užlieja ta dieviškai saldi, sunki ir švelni ramuma; Tavo mintys bei dėmesys iš lėto nugrimzta į nepermatomą tamsą ir…

Būm.

Tu sėdi prie stalo, šnekučiuojiesi su savo mama ir nepastebi, kad Tavo virtuvė staiga transformavosi į dangoraižio stogą, ant kurio bando nutūpti prezidento sraigtasparnis, o mama persikūnijo į kažkokį labai gerą vaikystės laikų draugą, tik Tu niekaip negali pasakyti, į kurį būtent;

Nes Tu joji per dykumą ant kupranugario, nesusimąstydamas kodėl aplink tiek daug krokodilų, kol vidury džiunglių staiga iš niekur išdygęs bendradarbis su kostiumu bei trim pingvinais ant pavadėlio Tau ir sako “Klausyk, …”.

Tavo sąmonės vaizdinių srautas nesustodamas srūva į begalybę, kaip begalinis kosminių kortų kaleidoskopas.

Vienam sapne krenta vienos kortos, kitame kitos. Viename geresnės, kitame blogesnės.

Bet Tu pats tame kortų dalinime neturi jokios kontrolės, jokio pasirinkimo.

Todėl ir jokios atsakomybės.

Sapnas-gyvenimas tiesiog vyksta. Arba tiesiog “nutinka”.

Kiekvieną naktį ir, panašu, dieną.

SĄMONINGAS SAPNAS.

Apie tai, kad sapne galima tapti sąmoningu – kad sapno realybę galima valdyti, formuoti ir veikti savo valios, vaizduotės, asmeninės galios ar ketinimo dėka - žmonija žino jau be galo seniai.

Nuo Tibeto “sapnavimo jogos” iki senovės Meksikos šamanų, kurie sąmoninguose sapnuose keliaudavo į kitas realybes, vykdydavo praktines užduotis ir “kaupdavo asmeninę galią”.

Ar bent jau taip sako legendos.

Bet net jei Tu įtariai žvelgi į ezoterines legendas, šiuolaikinis mokslas taip pat jau yra įrodęs, kad sąmoningas sapnavimas yra tiesiog neurofiziologinis faktas:

Daktaras Stephen LaBerge dar 1980 metais apsigynė disertaciją būtent sąmoningo sapnavimo tema viename geriausių pasaulio universitetų – Stanforde.

Ką būtent tai reiškia?

Tai reiškia, kad jei Tu nusprendi praktikuoti sąmoningą sapnavimą – labai konkrečias, laiko ir mokslo patikrintas technikas – po tam tikro laiko sapne Tau tampa prieinamos vis naujos galimybės, vis nauji kontrolės, laisvės ir sąmoningumo lygiai. [1]

Grubiai, tai atrodo maždaug taip:

Pirmas lygis.

Trumpą akimirką Tu tiesiog tapai sąmoningu savo sapne – Tu suvokei, kad iš tikro tai, kas vyksta aplink tėra sapnas.

Tau ne šiaip šmestelėjo mintis “ai, aš čia tikriausiai sapnuoju..”, bet Tu atlikai realybės testą ir visu savimi suvokei, kad Tavo kūnas iš tikro dabar miega kažkur toli savo lovoje, kol Tavo sąmonė yra čia – visus pojūčius apimančiame, įtikinančiame ir užvaldančiame sapne.

Dažniausiai pirmasis sąmoningas sapnas trunka vos akimirką:

  • Nes į Tavo vaizduotę iš karto plūsteli begalinis skaičius naujų galimybių – seksas! skraidyti! kvėpuoti po vandeniu! matyti 360° aplink! seksas!..

  • Tai sukelia tą iš vidaus sprogdinančią “aš viską galiu!..” euforiją, todėl Tavo dėmesys ima kaip paklaikęs šokinėti nuo vienos “nerealios” galimybės prie kitos;

  • Ir sapnas, akimirksniu pasinaudojęs Tavo proto nedrausmingumu, nupučia begimstančią Tavo sąmoningumo kibirkštį, kaip pietų stalo žvakę, kad užpūstų vidutinio dydžio sniego lavina.
  • Tu vėl panyri į chaotišką savo sąmonės vaizdinių, jausmų, situacijų ir istorijų srautą – Tavo sąmonės kortų kaladės toliau driekiasi niekada nesibaigiančiais fraktalais į begalybę ir kol Tu sapnuoji, visas šis chaosas Tau vėl atrodo “normalus”, natūralus ir “tikras”.

    Bet jei Tau pasisekė – pabudęs Tu prisiminsi, kad Tu buvai sąmoningas savo sapne ir tas patyrimas bus toks džiugus bei toks gniaužiantis kvapą, kad Tu nuspręsi dar drausmingiau praktikuoti sąmoningą sapnavimą toliau.

    Ir jei tik įdėsi pakankamai daug “techniškai tvarkingų”, strateginių pastangų, galiausiai Tau taps pasiekiamas…

    Antras lygis.

    Tu gali sakyti, kad pasiekei antrąjį sąmoningo sapnavimo etapą, kai sugebėjai ne tik tapti akimirkai sąmoningas savo sapne, bet ir išlaikyti savo dėmesį konkrečioje sapno erdvėje ilgą laiką.

    Tarkim, Tu tapai sąmoningas tuo metu, kai sapnavai savo kambarį:

    Tada Tavo užduotis yra atsispirti euforijai bei tam kibiam “aš viską galiu!..” jausmui – nes būtent jis verčia Tave daryti 1000 vežančių dalykų vienu metu, kurie, paradoksalu, akimirksniu vėl panardina Tave į įprastą sapną – ir tiesiog likti vienoje vietoje tol, kol erdvė aplink Tave taps absoliučiai stabili.

    Daiktai liks savo vietose ir nesikeis, nesvarbu ar Tu žiūri į juos ar ne, uždara erdvė nesitransformuos į atvirą lauką, nesikeis erdvės tūrio, temperatūros, apšviestumo parametrai, paros/metų laikas ir t.t.

    Man šioje vietoje labai padeda tiesiog daiktų ir jų paviršių lietimas – stebėjimas, koks jausmas liesti kiekvieną daiktą, kokia jo tekstūra, jis šiltas ar šaltas, glotnus ar gruoblėtas ir t.t.

    Kažkodėl ši veikla padeda man ne tik labai greitai stabilizuoti sapno erdves, bet ir išlaikyti tą stabilumą ilgą laiką.

    Kai tai nutinka, Tu gali pradėti naudoti sapną kaip savo žaidimų arba treniruočių aikštelę - daryti jogą, praktikuoti kovos menus, šokius ar Tavo mylimą sporto šaką. [2]

    Arba sutikti tam tikrą žmogų ir užduoti jam norimą klausimą. Arba stoti akis į akį su Tave kankinančia baime. Arba..

    Esmė ta, kad Tu ėmei vykdyti sąmoningus veiksmus ne tik gyvenime, bet ir sapne, o Tavo asmeninės galios, įtakos ir sąmoningumo laukas ženkliai išaugo.

    Trečias lygis.

    Trečiame lygyje Tu ne tik sugebi ilgam stabilizuoti sapno erdves ir atlikti ten iš anksto pasirinktas užduotis, bet taip pat sugebi iš vienos sapno erdvės – tarkim, Tavo virtuvės – persikelti į kitą sapno erdvę – tarkim, egzotišką paplūdimį – IR išlaikyti visą savo sąmoningumą.

    Pvz.:

  • Tu stabilizavai virtuvės erdvę savo sapne ir atlikai ten 3 saulės pasveikinimus – po kurių Tu buvai vis dar toje pačioje virtuvėje;

  • Tada Tu sutelkei savo dėmesį į paplūdimį ir… Tiesiog atsidūrei jame.
  • Akimirksniu. Iš karto. Dabar pat.

    Dar daugiau – atsidūręs paplūdimyje, Tu atsispyrei kylančiai euforijos bangai, likai vienoje vietoje ir ėmei tyrinėti paviršius, tekstūras, kvapus, skonius ir garsus – tam, kad visiškai stabilizuotum paplūdimio erdvę ir galėtum joje vykdyti naujus savo “asmeninės galios” veiksmus.

    Kai Tau tai tampa pasiekiama, tai reiškia, kad iš esmės Tu tapai sąmoningo sapno tikrovės valdymo meistru – savo asmeninės galios, vaizduotės ir ketinimo dėka Tu gali valdyti, keisti ir transformuoti sapno realybę pagal savo poreikius ir/arba pomėgius tiesiog akyse.

    Ir nors pasiekęs meistro lygį sąmoningas sapnuotojas iš karto gauna visą kalną naujų iššūkių bei užduočių, bet šį kartą galim tiesiog pabusti ir pažiūrėti, kaip (sąmoningas) sapnavimas susijes su kasdiene tikrove.

    TIKROVĖ.

    “Tikrovė yra sutartinė”

    Tim Ferriss

    “..ir žmonės, kurie to nežino, vaikšto realybėse, sukonstruotose tų, kurie tai žinojo.”

    Terrence McKenna

    Tikrovė nuo sapno turi vieną akivaizdų skirtumą:

    Sapne – ypač nesąmoningame – pokyčiai vyksta akimirksniu, žaibiškai.

    Todėl sapną taip sunku stabilizuoti.

    Tuo tarpu tikrovė yra daug labiau inertiška ir joje pokyčiai vyksta daaaaug lėčiau, nei sapne.

    Kodėl?

    Vienas iš “savaime suprantamų” atsakymų, kuris sufleruojasi pirmas – faktas, kad kasdienio pasaulio realybė yra materiali, o sapno – ne.

    Bet jis neša tik dalį tiesos.

    Nes.

    Panašu, kad kuo giliau žmogaus dėmesys – mokslo pavidalu – skverbiasi į materiją, tuo mažiau materijos randa joje. :)

    Todėl dabar man daug daugiau prasmės ir praktinio pritaikomumo turi tokia įžvalga:

  • Sapno realybę kuria tik viena sąmonė – Tavo paties;
  • Kasdienio pasaulio tikrovę kuria daug “sapnuotojų” vienu metu.
  • (Gali būti, kad tai ir yra esminis skirtumas tarp sapno bei kasdienio pasaulio tikrovių.)

    Būtent todėl kasdienio pasaulio tikrovė yra daug inertiškesnė, nei sapno:

    Nes norėdamas daryti poveikį kasdienio pasaulio tikrovei, Tu privalai norima kryptimi pajungti ne tik savo paties sąmonę/energiją/dėmesį, bet ir kitų šios realybės sapnuotojų.

    Iš čia ir kyla tikroji realybės valdymo ir (trans)formavimo galia.

    Gyva magija.

    SUPER GALIA.

    Greitas klausimas vaizduotei pakrutinti:

    Kas vienija bažnyčią, feisbuką, makdonalds, aifoną, Mahatma Gandį, pasaulio futbolo čempionatą ir kokakolą?

    Būtent:

    Sugebėjimas pagauti milžiniško žmonių kiekio dėmesį, nukreipti jį tam tikra linkme ir ten išlaikyti.

    Tai ir yra pagrindinė, esminė, tikroji realaus pasaulio galia – žinios, pinigai, technologija, ginklai yra tik išvestiniai šios galios produktai.

    Galia, kuri formuoja bendrą realybę ir nulemia gyvenimo trajektorijas tūkstančiams, milijonams, milijardams žmonių:

  • Piramidės, didžioji kinų siena, katedros, šventyklos ir kvapą gniaužiantys senoviniai miestai yra materialūs tos galios ženklai, kurie išliko šimtus ir tūkstančius metų iki mūsų dienų.

  • Asfaltuoti keliai, tiltai, dangoraižiai, stadionai, muziejai, begalinio dydžio prekybos centrai, automobiliai, kompiuteriai, internetas, lėktuvai ir 3D spausdintuvai – tai materiali šios galios manifestacija mūsų laikais.
  • Ir tai tik pati akivaizdžiausia.

    Nes beveik viskas, ką Tu matai aplink save – visi žmogaus sukurti daiktai, struktūros, objektai, teorijos, idėjos, meno bei mokslo kūriniai ir konceptai – buvo sukurti naudojant būtent šią galią:

    Nukreipiant didelio kiekio žmonių dėmesį tam tikra kryptimi ir laikant jį ten pakankamai ilgą laiką.

    Tai daro verslai, vyriausybės ir ne pelno siekiančios organizacijos, tai daro reklama, politikai ir pramogų pasaulio veikėjai, tai daro radijas, televizija, laikraščiai ir kino filmai, tai daro feisbukas, tinklaraščiai, youtube’as ir kiti, vis naujesni ir galingesni, medijos kanalai.

    Tai darau aš, rašydamas šį straipsnį. Tai darai Tu, siekdamas savo ilgalaikių tikslų ir formuodamas savo realybę pagal savo suvokimą, poreikius bei vertybes.

    Sąmoningai arba ne.

    Nes kito būdo efektyviai (trans)formuoti šios realybės paprasčiausiai nėra:

    Jei Tu nuspręstum vienas pats, vien tik savo jėgomis pasistatyti mažą trobelę miške, nenaudodamas kitų žmonių energijos, panašu, kad tam Tau nepakaktų viso gyvenimo.

    Štai 3 trumpos istorijos, kurios puikiai tai iliustruoja:

  • Viena apie tai, kiek žmonių dirba tam, kad sukurtų pieštuką “nuo.. iki…” ir pristatytų jį Tau į parduotuvę, kur Tu galėsi jį nusipirkti. [Profesionali animacija, 6min. 33sek.]

  • Kita apie tai, kaip dizaineris Thomas Thwaites nusprendė pats pasigaminti pigiausią įmanomą skrudintuvą “nuo nulio” ir.. Užtruko 9 mėnesius bei išleido 250 kartų daugiau pinigų, nei tas skrudintuvas kainuoja. [TED video, 10min. 48sek.]

  • Ir trečioji apie tai, kad žemėje nėra žmogaus, kuris žinotų, kaip tuo pačiu “nuo.. iki..” būdu sukuriama kompiuterio pelė. [TED video, vienas iš 10 geriausių mano asmeninėje skalėje, 16min. 23sek.]
  • Bet.

    Jei Tu rastum būdą, kaip pasiekti 1000 000 žmonių dėmesį ir sugebėtum padaryti, kad kiekvienas iš jų sumokėtų Tau vos po 1 eurą – mainais už prekę ar paslaugą, kurią Tu jiems siūlai – Tu galėtum pasistatyti ne tik trobelę, bet visą didžiulį namą (jei tik Tau tokio reikia) vos per gerus 6-12 mėnesių.

    Nuo absoliutaus nulio.

    Klausimas vertas stabtelėjimo ir pamąstymo:

    Kiek kartų šią savaitę Tu jau sumokėjai kažkam po vieną eurą?

    Snikersams, čipsams, tikrų vyrų alui (ha ha) ir kitiems “ai čia juk nieko tokio…” dalykėliams, kurie iš tikro niekaip neprisideda prie Tavo ilgalaikio augimo, harmonijos ir gerovės? [3]

    Ir galiausiai – dvigubas klausimas, kuris gali stipriai pakeisti Tavo gyvenimo trajektoriją:

    Tu nori toliau maitinti tuos žmones, organizacijas bei struktūras, kurie jau ir taip be proto turtingi?

    [Ir kurie savo išteklių perteklių dažnai naudoja abejotinos kokybės tikslams.]

    Ar Tu nori išmokti pasiekti tą energijos/dėmesio/finansų ir kitų išteklių perteklių, kuris jau egzistuoja pasaulyje, o tada perinvestuoti jį pagal savo dvasią, vertybes, suvokimą ir širdį?

    Taip ir maniau.

    TIKROVĖ 2.0

    “Dauguma išteklių nėra iš tikro reti, jie tik laikinai neprieinami.”

    Peter Diamandis

    “Ateitis jau yra čia. Ji tik netolygiai paskirstyta.”

    Wiliam Gibson

    Istoriškai, galia valdyti masių energiją bei dėmesį buvo prieinama vos vienetams – likimo arba atsitiktinumo pasirinktiems išrinktiesiems:

  • Arba Tu gimei faraonu arba ne;
  • Arba Tu pataikei į dvasininkų luomą arba ne;
  • Arba Tavo tėvai valdė spaustuvę/fabriką/radiją arba ne;
  • Arba Tu buvai vienas iš retų laimingųjų, kuriam priklauso naftos telkinys arba ne;
  • Arba Tu buvai iš karto pakankamai turtingas, kad pirktum televizijos laiką ir per jį parduotum, ką tik tai nori arba ne.
  • Dabar ta galia tapo prieinama praktiškai kiekvienam, kuris nusprendė jos siekti ir ją įgyti:

  • Radiją, laikraštį ir televiziją Tu jau turi savo kišenėje (t.y. smartfoną);
  • Filmavimo kamerą, fotoaparatą, teksto redaktorių ir mikrofoną - taip pat;
  • Jei dar neturi nuosavo fabriko – 3D spausdintuvo formatu – tai turėsi jį jau netrukus;
  • Internetu – ir gyvai – pasiekiamas finansų, įrankių, išteklių, mokymo programų bei talento tinklas yra nuolat auganti, džiaugsmo ir galimybių sklidina beprotybė;
  • Saulės, vėjo, žemės ir kita atsinaujinanti energija taip pat jau yra čia, o gerų 10-20 metų bėgyje ji pavers naftą paprasčiausiai riebaluota bala.
  • Ilgą istoriją trumpai – visuotinis energijos, dėmesio, išteklių ir finansų perteklius tikrai egzistuoja ir jis yra prieinamas praktiškai kiekvienam, kuris priėmė tikrą sprendimą.

    Kodėl tada to pertekliaus dauguma mūsų nejaučia?

    Tik dėl to, kad jis labai netolygiai – arba ne visai ten, kur reikia – paskirstytas.

    Netiki?

    Tada še dar vieną perlą iš “smagiųjų faktų” skrynelės:

    A. Wikipiedia yra 5-as didžiausias pasaulio tinklalapis, kuriam sukurti reikėjo 100 milijonų savanoriško darbo valandų;

    (Ir kurio vertė dabar skaičiuojama nuo 1.8 iki 10 milijardų JAV dolerių.)

    B. Žmonės vien JAV kasmet praleidžia po 200 milijardų (ne milijonų) valandų prie televizoriaus – taip pat savanoriškai;

    C. Tai yra lygu 2000 vikipedijų – ar kitų panašios apimties visuomeninių projektų – per metus. [4]

    Vien Amerikoje.

    Globaliai?

    Niujorko Universiteto profesorius Clay Shirky teigia, kad visame pasaulyje žmonės iš viso turi virš trilijono laisvų valandų per metus, kurias gali įdarbinti, kam tiktai nori.

    Ne, aš nesakau, kad visas pasaulis dabar turėtų staiga mesti žiūrėti teliką, žaisti kompiuterinius žaidimus ar valgyti popkornus ir vietoj to privalo sėsti rašyti enciklopedijų – kas aš toks, kad kažkam aiškinčiau? :)

    Bet.

    Aš turiu nuojautą, kad dalis tų sėdėtojų prie teliko su malonumu veiktų kažką prasmingesnio, įdomesnio ir labiau įkvepiančio, jei tik Tu – ar aš, ar mes kartu – sugebėtum jiems tai pasiūlyti.

    Kas, jei vos 1% visos tos energijos, kasmet išleidžiamos vien į TV nuotekų tinklus, pavyktų nukreipti bendro aukštesnio gėrio vardan?

    20 “vikipedijų” per metus vien Amerikoje, visame pasaulyje – bent 100.

    Daug. Turbūt per daug.. Gerai, tada 0.1%? 0.01? 0.001?..

    Kur tą pasaulyje egzistuojančią galią – kūrybinę energiją, finansus ir dėmesį – būtų galima nukreipti ir ką sukurti kartu?

    Panašu, kad tai klausimas, kuris sprogdins mano vaizduotę iki laikų pabaigos.

    TAI... KOKIĄ REALYBĘ TU NORI KURTI?

    Esminis suvokimas:

    Kol Tu gyvas, Tu tiesiog negali nekurti aplink esančios realybės.

    Iš tikro, Tu tai JAU darai:

    Tu jau palaikai kažkurią nuolat kintančios realybės kryptį, kažkurią srovę. Savo dėmesiu. Savo emocijomis. Savo mintimis. Savo įsitikinimais. Baimėmis. Norais. Automatinėmis reakcijomis. Veiksmais. Įpročiais. Įgūdžiais. Pinigais.

    Tiesiogiai arba netiesiogiai. Sąmoningai arba ne.

    Todėl prieš atliekant bet kokį veiksmą, verta stabtelėti ir paklausti savęs:

    Ar tai yra ta realybė, kurią Tu tikrai nori kurti kartu su kitais?

    Nes kol Tu neprisiimi atsakomybės už tai, kad bendros realybės kūrimas yra neišvengiamas, tol pasaulis aplink Tave tiesiog “nutinka”.

    Su visom savo blogybėm – nuo korupcijos, gatvės nusikaltimų ir eilinio viešo skandalo iki genocido ir globalaus karo.

    Bet kai Tu suvoki, kad Tavyje egzistuoja ne tik vartotojo, bet ir kūrėjo dvasia – kad vartotojas neišvengiamai yra IR kūrėjas – viskas apsiverčia.

    Nes tai, ką Tu vartoji – kokius daiktus, filmus, knygas, maistą, pokalbius, muziką, draugus, pažįstamus, bendradarbius, aplinką, gyvenimo būdą – nulemia tai, kokią bendrą realybę Tu kuri kartu su kitais.

    Dar daugiau:

    Tu taip pat atiduodi savo energiją bei dėmesį, net jei esi ne už, bet PRIEŠ tam tikras sistemas, struktūras, žmones ar idėjas.

    Nes švytuoklė siūbuoja nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės Tu ją pastumsi – iš kairės ar dešinės, iš teigiamos ar neigiamos, pliuso ar minuso. [5]

    Todėl yra tiesiog absurdiška piktintis, protestuoti ar kitaip taškyti savo energiją, veiksmus ir emocijas dėl to, kas Tau nepatinka, dėl to, kas “yra negerai” ir dėl to, kas “turėtų būti kitaip” – nes tokiu būdu Tu tiesiog stiprini tą realybės kryptį, kurios Tu nenori. Pats atiduodi savo energiją tam, kas Tau nepatinka.

    Neigiamą, bet atiduodi.

    “Tai ką tada daryt, kai pasaulyje man kažkas nepatinka? Nieko?”

    Tu jau žinai, kad “nieko nedaryt” yra tiesiog neįmanoma – nes kol Tu gyva, Tu neišvengiamai palaikysi vieną ar kitą realybę formuojančios super galios kryptį, kažkurią jos srovę.

    Ką Tu gali padaryti – tai nustoti maitinti tą realybės srovę, kuri Tau nepatinka ir imti stiprinti tą realybės srovę, kurią Tu, Tavo širdis ir dvasia nori patirti.

    Dviem paprastais žingsniais:

    A. Sutelk vis daugiau savo dėmesio ne į tai, kas Tau nepatinka, o į rezultatą, kurio Tu norėtum.

    Žinok problemą, bet savo dėmesį ir energiją skirk ne problemos maitinimui – savo baime, nerimu, pykčiu ar kitomis emocijomis – o sprendimo paieškoms ir jo vykdymui.

    B. Kasdien daryk tai, kas svarbu, įdomu, vertinga ir prasminga Tau pačiam.

    Ir dalinkis tuo su kitais.

    Užimk pasaulio dėmesį geresniais, aukštesnės vertės ir kokybės dalykais. Kurk tuos geresnius dalykus. Būk jais.

    Ar tai būtų menas, mokslas ar verslas; tinklaraštis ar kino filmas; kūno, proto ar dvasios praktika; ne pelno siekianti organizacija ar vietinis/regioninis/pasaulinis judėjimas.

    Nes kai Tu prisiimi atsakomybę už savo neišvengiamą indėlį į bendros tikrovės kūrimą, nutinka kažkas stebuklingo:

    Pasaulis tampa bendru meno, mokslo ir dvasios kūriniu, kuriame Tu esi vienas iš aktyvių, vis sąmoningesnių ir išmintingesnių globalių bendrakūrėjų, nuolat kreipiančių super galios sroves aukštesnio bendro gėrio vardan.

    Tie kūrėjai visada egzistavo ir visada egzistuos, Tau tereikia nuspręsti prisijungti prie jų.

    Todėl kurk ir skleisk tai, ką jauti pačioje savo esybės ašyje. Taip toli, giliai ir plačiai, kaip tiktai sugebi. Skleisk tai ant aukščiausių savo vertybių, ant širdies, proto, kūno ir dvasios sparnų.

    Mums visiems to labai reikia. Dabar.

    PABAIGAI: 3 KLAUSIMAI IR VIENAS PRAŠYMAS.

    Berašydamas šį straipsnį, kažkur pakeliui, aš supratau, kad man gal pirmą kartą tokią svarbi, įdomi ir vertinga atrodo diskusija, kuri gali gimti žemiau, šio straipsnio komentaruose.

    Man įdomu, ką Tu galvoji. Man įdomu, ką Tu jauti. Kas Tau atrodo “sąmonė”, o kas “nesąmonė”. Kokie klausimai, pastebėjimai, įžvalgos ir galimybės kyla Tavo vaizduotėje.

    Todėl žemiau pridedu 3 klausimus, kurie man dabar įdomiausi – jauskis laisva naudoti juos tiesiog kaip dėmesio nukreipimo gaires, o komentaruose rašyk tiesiog tai, kas dabar teka, pulsuoja ir liejasi per Tave.

    Tai, kas Tau dabar įdomiausia ir aktualiausia. Tai, kas Tave dabar labiausiai intriguoja. Ir tai, kas kitiems gali turėti daugiausia vertės:

    A. Kokia kryptimi Tu labiausiai norėtum įdarbinti tą realybę (trans)formuojančią super galią?

    Kokią problemą Tu labiausiai norėtum išspręsti, kad tai atneštų ilgalaikį teigiamą pokytį kuo didesniam kiekiui žmonių? Kokį būtent rezultatą norėtumei gauti? Kaip būtent turėtų atrodyti ta nauja, transformuota realybė idealiu atveju?

    B. Kokie super galios pasiekimo ir įdarbinimo būdai Tave domina labiausiai?

    “Verslo Mūza“? “Startuolis”? Minios įdarbinimas? (“crowdsourcing”) Tinklaraščio rašymas? Knyga? Ar podcast’as? Video klipai youtube, vimeo ar socialiniuose tinkluose? Kino filmas? Meno projektas? Mokslinis darbas? Minios finansavimas? (“crowdfunding”) Ne pelno organizacija? Kelių skirtingų būdų hibridas? Dar kažkas kitas?

    Kokiu būtent būdu Tu norėtum pasiekti tą pasaulyje egzistuojantį dėmesio, pinigų ir energijos perteklių?

    C. Kokį pirmą mažiausią žingsnį Tu gali padaryti dabar pat, kad pasaulis aplink Tave imtų keistis norima kryptimi?

    Nes, geroji žinia, pirmas mažiausias žingsnis visad yra.

    Kad ir toks:

    Nusiųsk šį straipsnį 3 savo draugams.

    Pasaulis - ir "Drakonas" - Tau už tai padėkos. ;)

    ______________________________________________________________________________

    [1] Vienas geriausių man žinomų įvadų į sąmoningą sapnavimą – tiek teoriją, tiek praktiką – yra dr. Stephen LaBerge knyga “Exploring The World of Lucid Dreaming“.

    Kai aš vykdžiau labai specifišką kasdienių technikų programą, kuri yra nurodyta knygos viduryje, aš sąmoningai sapnuodavau ne tik kelis kartus per savaitę, bet net ir kelis kartus per tą pačią naktį. Keturgubai euforinis patyrimas.

    [2] Smagūs faktai - sąmoningame sapne praktikuodamas fizinius įgūdžius, Tu pabusi patobulėjęs ir kasdienio pasaulio tikrovėje.

    Kaip tai įmanoma?

    Paprastai:

    Tavo protas neskiria sapno nuo realybės ir sapne Tau atliekant fizinius judesius, aktyvuojasi lygiai tie patys motorikos centrai smegenyse, kaip ir pabudus. Vienintelis skirtumas – smegenų motorikos centrai tuo metu būna didžiąja dalimi atjungti nuo Tavo kūno (“miego paralyžius”) tam, kad sapne darydamas šuolius, Tu neiššoktum pro savo miegamojo langą. :)

    [3] Ne, aš nemanau, kad reikia “išvis uždrausti tuos snikersus!..” – periodiškai valgyk ir pirk ką tik nori. Mano tikslas – tiesiog atkreipti Tavo dėmesį į elgesį, kuris jau tapo įpročiu. Ir kuris maitina tam tikrą šios realybės srovę, kuriai, galbūt, visai nepakeliui su Tavo aukščiausiom vertybėm.

    [4] Faktas apie Wikipedia ir TV pateiktas Clay Shirky knygoje “Cognitive Surplus: Creativity and Generosity in a Connected Age“. Visas Clay Shirky TED kalbas Tu gali rasti čia - jos daugiau, nei vertingos.

    [5] “Švytuoklės” - arba informacinės-energinės struktūros - konceptas paimtas iš puikios Vadim Zeland knygos “Transerfingas“. Aukščiausia rekomendacija, jei dar neskaitei.

    Miesto Šamanų Klubas

    Nori vis geriau įdarbinti savo vidinį Drakoną kartu su kitais gyvenimo džiaugsmo kariais?

    Tada tapk Miesto Šamanų klubo nariu ir palik savo el. paštą žemiau:

    Pasidalink savo mintimis komentaruose

    Būtina laikytis etikos taisyklių, nedėti reklaminių nuorodų ir gerbti visus skaitytojus. Ačiū.

    Daugiau straipsnių